|
MarketNews.lt - Editorial
Žvilgtelkime į senus gerus laikus, kai akcijų rinkos ėjo viena kryptimi – viršun, kai bankai kas ketvirtį pranešdavo apie vis didesnį pelną, kai Pietų Europos valstybių ekonomikos nesuvaldomai augo, stimuliuojamos pigių kreditų ir brangstančio nekilnojamo turto. Tuometinis Ispanijos premjeras Zapatero netgi skelbė, kad Ispanija per ateinančius trejus metus aplenks Italiją ir Vokietiją pagal BVP vienam gyventojui statistiką. Tai buvo 2007-ieji.
2007-ųjų pabaigoje Graikijos valdžia buvo prikaupusi apie 240 mlrd. eurų skolų. Tuometinis skolų ir BVP santykis siekė apie 107 proc., jei galima pasitikėti Eurostat ir atitinkamai graikų nacionaline statistika.
Kas vėliau Graikijoje ir už jos ribų nutiko, visiems yra daugmaž žinoma, nors ir nelabai suvokiama: pavyzdžiui, kas bus iš to, jei milžiniškai prasiskolinusiai valstybei bus duodama dar daugiau skolų? Taip nuo 2007-ųjų iki šių dienų Graikjos skolų kalnas išaugo iki 350 mlrd. eurų, o BVP sumažejo.
Esant tokiems skaičiams, skolų apkarpymas investuotojų sąskaita tebuvo laiko klausimas. Tik kiek reikėjo skolų nukirpti, kad Graikija sugebėtų vykdyti taupymo politiką, skatinti ekonomiką ir kartu apmokėti palūkanas už skolas? 50 proc. – euro zonos politikų atsakymas. Ir viskas netgi "savanoriškai". Akcijų rinkos iškart šovė į dangų. Netgi bankų, kurių sąskaita skolų nurašymas įvyko, akcijos pakilo.
Tik štai viena detalė: skolų nurašymas galioja graikų obligacijoms, bet ne kreditams, kuriuos suteikė TVF, ES, ECB. Jų apimtis siekia 70 mlrd. eurų. Skolų nurašymas taip pat negalioja graikų obligacijoms, kurias laiko ECB. Jų apimtis siekia 75 mlrd. eurų. Taigi nurašymams belieka 205 mlrd. eurų skolos, kurias laiko bankai, draudikai ir (daugiausia pačių graikų) pensijų fondai. Jas nurašius perpus, skolų lieka apie 103 mlrd. eurų, plius "troikos" 70 mlrd. eurų, plius ECB 75 mlrd. Susumavus gaunasi apie 248 mlrd. eurų skolų, arba 114 proc. šiems metams prognozuojamo BVP atžvilgiu. Tai yra skolos, už kurias vis dar reikia mokėti palūkanas ir kurios vis dar turi būti grąžinamos.
Apibendrinant, Graikijos skolų kalnas po apkarpymo pasidarė tokio pačio dydžio, koks jis buvo finansų krizės išvakarėse 2007 m. Tik priešingai nei tada, ateities prognozės nėra tokios optimistinės: žmonių santaupos yra ištirpusios, ekonomika nusmukusi, bedarbystė išaugusi.
Nepriklausomai nuo to, ar bus Graikijoje iškeltas referendumas dėl taupymo politikos, ir kaip jis baigsis, tikimybė, kad Graikija sugebės pakelti tokią finansinę naštą tėra teorinė. Geriausiu atveju Graikijos skoloms bus įvykdytas dar vienas "savanoriškas" nurašymas. Blogiausiu atveju Graikijos laukia kaotiškas pabėgimas į bankrotą su neprognozuojamomis pasekmėmis kitoms Pietų Europos valstybėms bei Europos bankams.
Ką tai reiškia akcijų rinkoms, buvo galima puikiai stebėti antradienį.
MarketNews.lt – Rinkos Naujienos!  |
