|
MarketNews.lt - Editorial
Kiekviena krizė yra ne tokia pati, kaip prieš tai buvusi, sako ekonomistai. Po nekilnojamo turto krizės Amerikoje ir valstybinių skolų krizės Europoje kita krizė galėtų būti Danijos namų ūkių privačių skolų krizė.
Buvusių krizių karusėlė
2008 m. JAV nekilnojamo turto burbulas sprogo, amerikiečiams nebepajėgus išsimokėti būsto paskolų, kas skaudžiai atsiliepė vietiniams, o paskui ir tarptautiniams bankams. Taip privačios amerikiečių skolos tapo bankų skolomis, o nekilnojamo turto krizė virto bankų krize.
Tarptautiniai bankai buvo priversti masiškai nurašyti savo paskolų portfelius, dėl ko vos ne per naktį ištirpo jų kapitalas, dėl ko atitinkamai valstybės suteikė finansinę paramą bankams. Taip bankų skolos tapo valstybinėmis skolomis, o bankų krizė virto valstybinių skolų krize.
Tiesa, valstybinių skolų krizė palietė ne visas valstybes. Pavyzdžiui, Danijos valstybinė skola tesiekia 45 proc. bendro vidaus produkto. Taigi lyginant su kitomis ES narėmis, Danija turėtų būti investutojų rojus. Jeigu nebūtų viena detalė.
Danijos krizinis trejetas: aukštas privatus prasiskolinimas, nuvertėjanti NT rinka, silpna ekonomika
Danijos namų ūkių skolos - vienos didžiausių pasaulyje. Danų privačių skolų ir asmeninių pajamų santykis siekia 310 proc. Palyginimui, prieš dešimtmetį šis rodiklis tesiekė 160 proc.
Kaip dažnai pasitaiko, tokio skolų kalno kilmė glūdi nekilnojamo turto rinkoje. O ši Danijoje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Nuo 2008 m. aukštumų iki 2012 m. pabaigos Danijos nekilnojamo turto rinka bus nuvertėjusi 25 proc., prognozuoja danų ekonomistai.
Danijos būsto paskolų rinka yra apie 480 mlrd. JAV dolerių dydžio ir gerokai viršija šalies ekonomikos galią, siekiančią 300 mlrd. JAV dolerių. Be to tik pusė yra paskolos su fiksuotomis palūkanomis. Kitoje pusėje esantys danai turės mokėti aukštas palūkanas, jei jos dėl tam tikrų priežasčių pakiltų.
Bet ar toks aukštas namų ūkių prasiskolinimas bei priklausomybė nuo sugebėjimo išsimokėti būsto paskolas yra kažkas, dėl ko reiktų nerimauti? Savaime suprantama, kad ne, sako reitingų agentūros ir paliekia Danijai AAA reitingą, argumentuodamos, jog Danijos valstybinis prasiskolinimas neauga. Trumparegiškumu pasižyminčios reitingų agentūros šiuo atveju gali būti teisios.
Tačiau turint galvoje Danijos ekonomikos eigą, būtų išmintinga šį reikalą stebėti iš ilaglaikės perspektyvos. Mat Danijos ekonomika yra lengvoje recesijoje, o BVP augimas 2012 ir 2013 m., kaip prognozuojama, tepasieks vos 1 proc. Bedarbystė, 2008 m. tesiekusi 3,2 proc., šiuo metu siekia 4,2 proc., o iki 2012 m. pabaigos turėtų pakilti, kaip prognozuojama, iki 7,4 proc.
Danijos krizės požymiai bankų ir obligacijų rinkose
Danija vis dar neišbrido iš bankų krizės: praėjusiais metais vienas po kito bankrutavo būsto paskolas dalijantys bankai. Bankų priežiūros komisijos duomenimis, per ateinančius metus ir kiti bankai susidurs su finansiniais sunkumais.
Tad ko Danijos bankams dabar tikrai nereikia, tai, kad dėl lėtėjančios ekonomikos bei augančio nedarbo danai nebegalėtų išsimokėti savo milžiniškų paskolų.
Priešingu atveju privačios danų namų ūkių skolos virstų bankų skolomis, ėdančiomis jų kapitalą ir sukeldamos bankų krizę. Vyriausybė būtų priversta suteikti finansinę paramą, taip bankų skolas paversdama valstybinėmis skolomis. O kurlink ši karuselė toliau suktųsi, galima kasdien žiniose matyti.
Gal dėl to Danijos vyriausybinių obligacijų kredito rizikos premijos (credit default swaps) jau kelis mėnesius kyla? Danijos kredito rizikos premija siekia 117 ir yra dvigubai didesnė už Švedijos ar Suomijos.
MarketNews.lt – Rinkos Naujienos!  | 
