|
 MarketNews.lt - Editorial Atėjus pavasariui, suaktyvėję hormonai prabudina jausmus ne tik paprastiems žmoniems, bet ir reitingų agentūroms. Praėjusių metų pavasarį reitinguotojai užsipuolė graikus, airius, portugalus, ispanus ir italus, nes šie neva per daug skolų sukaupė. Po ištisus metus trukusių reitingų apkarpymo ir apsivardžiavimo (PIIGS – taigi kiaulės), šį pavasarį reitingų analitikai toliau žarstosi grasinimais. Skirtumas tik tas, kad adresatų ratas tapo didesnis.
Graikijos reitingams nusiritus iki Maroko lygio, naujus įspėjimus gauna Italija bei Belgija. Šios euro zonos šalys neva daro per mažai reformų ir negali pasigirti pakankamu eknomikos augimu, ko pasekoje nesugebės sumažinti prasiskolinimo. O Belgijos atžvilgiu, reformų net nėra kam daryti, nes jau beveik metus laiko vietiniai politikai nesugeba suformuoti vyriausybės. Tad nenuostabu, kad investuotojai Belgiją ir Italiją vis labiau stumia į PIIGS būrelį.
|
PIIGS + Belgija
|
Biudžeto deficitas
|
Vyriausybės skola
|
S&P Reitingai
|
Bankroto tikimybė**
|
|
2010
|
2011* |
2010
|
2011* |
|
Graikija
|
-10,5
|
-9,5
|
142,8
|
157,7
|
B
|
86 proc.
|
|
Airija
|
-32,4
|
-10,5
|
96,2
|
112
|
BBB+
|
59 proc.
|
|
Portugalija
|
-9,1
|
-5,9
|
93,0
|
101,7
|
BBB-
|
63 proc.
|
|
Ispanija
|
-9,2
|
-6,3
|
60,1
|
68,1
|
AA
|
35 proc.
|
|
Italija
|
-4,6
|
-4
|
119,0
|
120,3
|
A+
|
24 proc.
|
|
Belgija
|
-4,1
|
-3,7
|
96,8
|
97
|
AA+
|
23 proc.
|
Šaltinis: Eurostat, S&P, (*) Europos Komisijos prognozė procentais, (**) Remiantis balandžio mėnesio CDS vertėmis Datastream duomenų bazėje
Tuo tarpu reitingų agentūros su pasididžiavimu demonstruoja, kaip akylai jų analitikai stebi blogus skolininkus ir kaip greitai juos nubaudžia atimdami reitingus.
Tik keista, kad tie patys reitingų analitikai bent dešimt metų kaip meškos žiemą snaudė. Mat kaip romėnai Romą ne per naktį pastatė, taip ir vyriausybių skolos (išskyrus Airiją) ne per naktį atsirado. Airija, savo bankų dėka, tik krizės metu prisijungė prie būrelio. Ispanija, taip pat turėjusi paremti bankus, ir Portugalija istoriškai turėjo vidutinį prasiskolinimą, kuris dabar šoktelėjo. Tačiau didžiausios euro zonos skolininkės – dabar, kaip ir prieš dešimt metų – yra Graikija, Italija, Belgija.
|
PIIGS + Belgija
|
Vyriausybės skola
|
|
2001
|
2007 |
|
Graikija
|
103,7
|
105,4
|
|
Airija
|
35,5
|
25,0
|
|
Portugalija
|
51,2
|
68,3
|
|
Ispanija
|
55,5
|
36,1
|
|
Italija
|
108,8
|
103,6
|
|
Belgija
|
106,6
|
84,2
|
Šaltinis: Eurostat, procentais
Reitingų agentūroms graikų, italų ir belgų skolos nekrito į akį nei 2001m., t.y. euro įvedimo išvakarėse, nei 2007m., t.y. finansų krizės išvakarėse. Bet dabar kliūna. Kodėl būtent dabar? Galbūt reitingavimo analitikai, pramiegoję struktūrizuotus investicinius produktus, sukėlusius finansų krizę, nori taip atsigriebti už netolimos praeities klaidas?
Reitingavimo sprendimas, aišku, priklauso ir nuo kitų faktorių, tokių kaip demografinė ir socialinė raida, ekonomikos augimas, darbo rinkos padėtis ir tt. Tačiau stebint paskutinius reitingų agentūrų sprendimus ir paaiškinimus, panašu, kad dabar, po finansų krizės, atėjo mada bausti visus, turinčius daug skolų bei žemą arba neigiamą ekonomikos augimą.
Jei tai iš tiesų yra nauja valstybių skolininkių rizikos įvertinimui taikoma reitingavimo metodika, tokiu atveju tai tėra laiko klausimas, kada logika, kad didelės skolos ir mažas ekonomikos augimas veda prie bankroto, bus taikoma ir kitoms didžiosioms pasaulio valstybėms. Valstybėms, kurių išleisti skolos vertybiniai popieriai iki šiol buvo laikomi nerizikingais bankroto atžvilgiu.
|
Reitingų agentūrų akiratyje?
|
Biudžeto deficitas*
|
Vyriausybės skola*
|
S&P Reitingai
|
Bankroto tikimybė**
|
|
Pranzūzija
|
-5,8
|
84,7
|
AAA
|
15 proc.
|
|
D.Britanija
|
-8,6
|
84,2
|
AAA
|
12 proc.
|
|
JAV
|
-10
|
98,3
|
AAA
|
10 proc.
|
|
Japonija
|
-9,7
|
236,1
|
AA-
|
20 proc.
|
Šaltinis: Eurostat, S&P, (*) Europos Komisijos 2011m. prognozė procentais, (**) Remiantis balandžio mėnesio CDS vertėmis Datastream duomenų bazėje
Keičiantis reitingavimo žaidimo taisyklėms, naujų standartų įsigaliojimas gali artimiausiu metu padidinti svyravymus pasaulio finansų rinkose, mat dešimtmečius portfelio teorijoje bei praktikoje gyvavsusi sąvoka "riskless investment" pradeda prarasti reikšmę.
MarketNews.lt – Rinkos Naujienos! 
|