© Alexandra H./PIXELIO
Investuotojų elgesį visus metus veikė didžiulis skirtumas tarp prognozių ir realios ekonomikos raidos
Jei akcijų biržas galima laikyti vienu tiksliausių ūkio atspindžių, tai 2011-ieji buvo prasti metai. Jei patikėtumėm investuotojų galiomis numatyti ir net šiek tiek paveikti būsimas ekonomikos tendencijas, tai šiemet rengiamasi sparčiam situacijos taisymuisi. Kad ir kaip būtų, pernai raudonavo 6 iš 8 „SEB Enskilda" Baltijos šalių sektoriniai indeksai, Šiaurės šalių rinkose tie patys sektoriai buvo vertinami dar prasčiau - 7,5 proc. vertės augimą fiksavo tik sveikatos apsaugos sektoriaus įmonių akcijos. Tuo tarpu gruodį Šiaurės šalyse pradėjo brangti daugelio sektorių įmonių akcijos, į pliusą gręžėsi ir Europos rinkos. Įprasta, kad Baltijos biržos į Šiaurės kaimynų pokyčius reaguoja tokiu pat būdu, tik su nedideliu atsilikimu.
„Atvirai sakant, metai buvo beprotiški. Seniai begirdėjome tiek apokaliptinių ekonomikos scenarijų, įgarsinamų aukščiausiame politiniame ir finansų rinkų lygyje, todėl investuotojai tiesiog turėjo reaguoti. Jie ir reagavo - blaškėsi. Galima suprasti jų irzlumą - prognozės juodos, tačiau fundamentalūs ūkio rodikliai rodo ką kitą, todėl jiems nuolat teko rinktis tarp skaičių ir emocijų. Daugeliu atvejų laimėdavo emocijos, ką atspindi ir indeksai. Kita vertus, jokių tragedijų makroekonominiame lygmenyje taip ir neįvyko, o visų trijų Baltijos šalių ūkio augimas pernai buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, todėl nenuostabu, kad metų pabaigoje rinkoje kalėsi atsargaus optimizmo daigai. Tai labai svarbus faktorius viso ūkio lūkesčiams formuotis", - sakė „SEB Enskilda" asocijuotasis direktorius Artūras Gegužis.
2011 metais daugiausia vertės prarado „SEB Enskilda" statybų ir bankų indeksai „Enskilda SI" ir „Enskilda BI" - atitinkamai 40,7 ir 42,4 proc. „Šie sektoriai susieti labiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes statybų sektorius yra labai imlus bankiniam kapitalui. Bankai investuotojams kėlė įtarimą visus metus, o nemalonaus skonio vyšnaite ant torto tapo „Snoro" žlugimas ketvirtame ketvirtyje. Beje, statybos ir bankų sektoriai pernai daugiausiai vertės prarado ir Šiaurės šalių rinkose, todėl nereikia manyti, kad kitoks scenarijus „Snoro" dramoje būtų ką nors reikšmingai pakeitęs", - pažymėjo A. Gegužis.
Beje, agreguotas bendras Baltijos rinkų kainos indeksas pernai smuko 25,5 proc., o bendras Šiaurės šalių kainos indeksas neteko 19,1 proc. vertės.
2011 metais teigiamą vertės pokytį Baltijos šalyse fiksavo tik du sektoriniai indeksai - vartojimo prekių („Enskilda VPI") ir farmacijos („Enskilda FI"). „Vartojimo prekių indekso augimą laikykime išimtimi, nes jo reikšmės kitimą nemaža dalimi lėmė sėkmingas „Snaigės" pardavimo sandoris, tačiau, nepaisant „Sanito" pardavimo sandorio poveikio indeksui, farmacijos ir sveikatos apsaugos įmonių atsparumas neapibrėžtumui yra akivaizdus - Šiaurės šalyse pernai augo tik sveikatos apsaugos ir naftos pramonės įmonių vertė, o Europoje farmacijos indekso vertės augimas buvo didžiausias - 10,3 proc.
Beveik identiškus praradimus - kiek daugiau nei 20 proc. vertės - fiksavo Baltijos, Šiaurės šalių ir Europos laivininkystės sektorius. „Jis laikomas labai svarbiu lūkesčių tarptautinėje prekyboje indikatoriumi, todėl laivininkystės ir bankų vertės smukimas yra bene rimčiausi argumentai, neleidžiantys drąsiai prognozuoti teigiamų pokyčių šiemet", - komentavo A.Gegužis.
Kitas svarbus indikatorius - mažmeninės prekybos sektorius - pernai pigo ir Baltijos, ir Šiaurės šalyse ir visoje Europoje. Vidaus vartojimo lūkesčius atspindintis indikatorius visus metus blaškėsi be aiškios krypties, tačiau ketvirtajame praėjusių metų ketvirtyje „Enskilda MPI" kilo trimis, Šiaurės šalyse mažmeninės prekybos įmonių vertė augo 10,7, o Europoje - 5 procentais.
Kad ir kaip būtų, sektorių vertė vis dar išlieka smukusi visuose stebimuose regionuose. Palyginti su 2007-ųjų liepa, Baltijos šalyse augo vienintelio sektoriaus vertė - paslaugų naftos pramonei rodiklis padidėjo 23,4 proc. Visoje Europoje nuo to laiko pabrango tik du sektoriai - tos pačios paslaugos naftos pramonei (7,5 proc.) ir IT/technologijos (24,5 proc.). Šiaurės šalyse augimu mėgavosi chemijos pramonė (23,2 proc.) ir sveikatos apsauga, kuri per laikotarpį pabrango net 60,9 proc.
Šaltinis: SEB Enskilda
MarketNews.lt – Rinkos Naujienos!  |
